Ši moteris buvo pašauta į veidą užpuolimo metu. Po 26 metų ji pasistengė, kad jos užpuolikas išeitų į laisvę


Patinka? Duok Like!
[fblike]

Tą lemtingą dieną 1990-aisiais Debbie Baigrie tiesiog linksminosi mieste su draugėmis. Kai visai nelauktai prie grupės moterų prisiartino vaikinai, vedini ne pačių geriausių ketinimų. Viskas įvyko labai greitai – moteris išgirdo reikalavimą atiduoti savo rankinės turinį.

Tada ji pamatė, kaip jai į veidą buvo nukreiptas ginklas, laikomas vieno iš jaunuolių. Pasigirdo šūvis – moters lūpą, dalį žandikaulio ir dantų sužeidė kulka. Vos keli centimetrai į kitą pusę butų lėmę staigią moters mirtį. Ginklą laikė 13-metis Ian Manuel, kuris po dviejų dienų buvo suimtas dėl kito nusikaltimo. Ian užaugo blogiausioje ir pavojingiausioje miesto dalyje, tad jis neturėjo jokio pasirinkimo, tik būti įsivėlusiam į bendraamžių nusikalstamas veiklas.

Moteris sunkiai atsigavo po traumos ir didelio patirto streso, tačiau ji negalėjo patikėti, kad ją peršovė 13-metis. Ian pateko į labai griežto teisėjo rankas ir gavo bausmę kalėti iki gyvos galvos dėl pasikesinimo nužudyti. Tai bet kuriam žmogui, buvusiam teismo salėje, atrodė kaip nepaprastai didelė bausmė. Deja, teisėjo sprendimas buvo neginčijamas ir Ian sėdo už grotų būdamas vos 14-iolikos. Pirmą kartą vaikinas nusprendė susisiekti su savo auka prieš Kalėdas, po poros metų nuo įvykio.

Moteris atsiliepė į skambutį, kurio metu vaikinas atsiprašė už suteiktą skausmą. Debbie buvo sudėtinga užjausti ir suprasti savo užpuoliką, tačiau jos neapleido mintis, kad tai buvo tik vaikas. Pamažu jiedu pradėjo susirašinėti laiškais ir moteris pastebėjo, kad jis yra protingas vaikinas, kuris aplinkybių dėka buvo ten, kur jam neegzistavo jokios kitos galimybės. Pamažu jie tapo draugais, o šis susirašinėjimas ir draugystė vaikinui buvo vienintėlis būdas neprarasti sveiko proto, nes net 18 metų jis buvo uždarytas vienutėje.

 

Moters atjautos skriaudėjui nesuprato dauguma jos artimųjų, tačiau pati Debbie jau seniai atleido Ian ir tikėjo, kad jis išmoko savo pamoką. Ji matė, kokiu žmogumi jis užaugo ir tikrai jautė, kad jo bausmė yra žymiai per didelė. Moteris jį palaikė, skatino mokytis ir edukuoti save. Jos draugystė ir palaikymas prilygo motinos rūpesčiui sūnumi. Tad kai šalyje buvo pakeisti įstatymai, kad nepilnamečiai negali būti kalinami iki gyvos galvos jei jie nieko nenužudė, Debbie pradėjo veikti.

Ji dalyvavo apeliaciniuose teismo posėdžiuose ir stengėsi išlaisvinti Ian iš kalėjimo. “Jis atliko užtektinai ilgą bausmę” – sakė moteris. Ji buvo pirmoji, kuri apsikabino jau 40-metį Ian, kai jis po 26 metų, praleistų kalėjime, išėjo laisvėn.

Dauguma žmonių iki šiol nesupranta, kaip moteris turėjo jėgų atleisti savo skriaudikui. Tačiau ji įrodė, kad atleidimas, supratimas ir palaikymas gali transformuoti žmogaus gyvenimą. Ian buvo kaltas dėl padaryto nusikaltimo, bet jis nekaltas dėl to, kur ir kaip gimė bei užaugo.

Dabar Debbie ir Ian dabar yra geri draugai. Ian išėjęs iš kalėjimo tapo nauju žmogumi, jis niekada negrįžo prie nusikalstamos veiklos. Veikiau priešingai, jis kuria poeziją ir sako kalbas įvairiose organizacijose, taip įkvėpdamas kitus jaunuolius iš problemiškų šeimų.

Komentarai

Reklama