MAMA NUSTEBO IŠGIRDUSI, UŽ KĄ SŪNUS GAVO DVEJETĄ


Patinka? Duok Like!

Socialiniame tinkle tėvai aktyviai diskutavo, teisinga ar ne, kai moksleiviams pažymys parašomas ne už žinias, o už elgesį pamokoje. Kai kurie pedagogai tikina, jog tai vienas iš klasės drausminimo bei mokinių auklėjimo būdų. Švietimo ir mokslo ministerija tam nepritaria. Esą vien pažymio rašymas didelio ugdomojo poveikio neturi.

„Už pratybų neturėjimą gavo 1,” – socialininame tinkle patirtimi pasidalino mama ir paklausė, ką apie šią situaciją mano kiti tėvai. Pastarieji kaip mat prisijungė prie diskusijos.

Dvejetai už plepėjimą

„Dukra buvo gavusi už plepėjimą. Tai gražiai nuėjusi mokytojui paskiau, kad neturi teisės rašyti ar mažinti vertinimą dėl elgesio – jis suprato, daugiau tai nepasikartojo. Nors pati dirbu pedagoginį darbą, bet tokio mokytojo ir aš neklausyčiau, todėl dukros nebariau…” – tikino moteris.

„Sūnus buvo gavęs už plepėjimą. Parašiau mokytojai per Tamo žinutę, jog tokie dalykai pažymiais nevertinami, tam yra pastabų skyrelis, o pažymiai yra už žinias, tuomet dvejetas buvo pašalintas. Taigi tikrai negali mokytojai vertinti už pastabas ar kažkokios priemonės pamiršimą,” – įsitikinusi mama.

Kitos diskusijoje dalyvavusios mamos išsakė priešingą nuomonę. Esą rašyti dvejetus ar vienetą už elgesį – tinkamas būdas vertinti moksleivius. „Mamos, darote meškos paslaugą savo vaikams. Kodėl kalta mokytoja, o ne jūs ir ne vaikas?.. Plepėjimas, nepasiruošimas pamokoms – nepagarba mokytojui, kurį jūs palaikote. Vienas dvejetas lai būna pamoka, tema pokalbiui su vaiku apie atsakomybę, pagarbą. Žinoma, būna visokių mokytojų, bet nustokim draskyti akis mokytojams. Pradžioj pradėkim nuo savęs, vaiko auklėjimo ir t.t.,” – situaciją komentavo moteris.

Dvejetas – drausminimo priemonė

„Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio” atstovė Rasa Žemaitė tv3.lt sakė, jog tėvai vis aktyviau viešai aptaria panašius klausimus.

„Prieš keletą metų buvo ministerijoje diskusija apie vaikų vertinimo kriterijus. Ką ir kaip reikėtų vertinti. Buvo net ir ministerijos paruoštas rekomendacinis raštas, kad vaiko elgesys neturėtų būti vertinimas pažymiais,“ – pasakojo R. Žemaitė. Tėvų atstovės teigimu, atvejų, kada vaikams rašomi pažymiai ne už žinias, o už elgesį, nepadaugėjo. Tiesiog tėvai ėmė aktyviau domėtis vaikų vertinimo sistema.

„Mums atrodo, kad tokių atvejų daugėja, bet taip yra todėl, kad tėvai apie tai drąsiau kalba. Juk anksčiau mokytojo vertinimas buvo nediskutuojamas. Gal tik pavieniai žmonės susimąstydavo, kodėl įvertino ne už žinias. Anksčiau net už neįdėtą sporto aprangą ar neatsineštą sąsiuvinį gauti dvejetą buvo normalu.

Didžioji dalis tėvų galvojo, kad taip yra gerai ir tas neigiamas vertinimas už elgesį buvo suvokiamas kaip efektyvi drausminimo priemonė,“ – teigė R. Žemaitė.

Keičiasi požiūris į pažymius

Tėvai vis aktyviau dalyvauja ir mokyklos kuriamoje vertinimo sistemoje. Taip pat nori aiškiai žinoti vertinimo kriterijus bei kokių priemonių imasi mokyklos vadovai ar pedagogai konkrečiais atvejais. „Labai akivaizdžiai matosi, kad keičiasi patys tėvai ir jų suvokimas, kas turėtų būti vertinama, už ką turėtų būti rašomi pažymiai. Požiūris iš esmės pasikeitė. Ir apie tai mes ne tik kalbame.

Tėvai kuo toliau, tuo garsiau reikalauja, kad labai aiškiai būtų įvardinti vertinimo kriterijai, kad tiek tėvams, tiek ir vaikams būtų iš anksto pranešta, už ką rašomi pažymiai, kas yra vertinama, kas yra daroma prasto elgesio ar neturimų priemonių atveju, ką mokykla rekomenduoja mokytojui daryti ar ko mokykla visiškai netoleruoja vienu ar kitu atveju.

Tėvai aktyviai dalyvauja ir prisideda prie mokyklos kuriamos vertinimo sistemos,“ – tikina R. Žemaitė. Tačiau tėvų atstovė pabrėžia, kad situacija kiekvienoje mokykloje skirtinga. Vertinimo sistema priklauso ir nuo mokyklos vidaus tvarkos. Taip pat ir kiek aktyviai tėvai bendradarbiauja su ugdymo įstaiga.

Pastebima ir tai, kad pažymiai moksleiviams tampa vis mažiau svarbūs.

„Pažymiai nėra svarbu mokiniams, nes dabar išsilavinimas nebėra vertybė. Mokslininkas gali turėti 3 kartus mažesnes pajamas negu jaunuolis ką tik baigęs mokyklą ir jau atdaręs internetinę parduotuvę. Vaikai yra mūsų visuomenės lakmuso popierėlis, tad jie labai tiksliai žino, ko jiems reikia, puikiai atsirenka, kas jiems reikalinga. Ne veltui ir apklausos rodo, kad apie 80 procentų moksleivių planuoja išvažiuoti, o apie 30 procentų net neplanuoja grįžti. Tad tikėtina, jog ten, tų pažymių niekas nežiūrės,“ – tikino R. Žemaitė.

Pedagogų smerki neskuba

Tuo tarpu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas nelinkęs skubėti ir smerkti mokytojų elgesio, kuomet šie pažymius rašo ne tik už žinias. Esą auklėjimas – viena iš pedagogo funkcijų, o žemas pažymys – priemonė sudrausminti mokinį.

„Žinoma, reikia vertinti žinias. Tačiau pasirengimas ir darbas pamokoje yra bendra, sudedamoji vertinimo dalis. Jeigu žmogus nepasiruošęs pamokai, neturi priemonių, neatlieka užduočių, vėluoja ar trukdo darbui, tai juk turi įtakos jo žinioms. Jeigu dar yra praleidinėjamos kontrolinės pamokos, tad kaip vertinti tokį mokinį?“ – klausia A. Navickas. Pedagogų atstovas sako, jog kiekvieną atvejį, kai parašomas žemas pažymys už elgesį, reikėtų vertinti atskirai. Tačiau dažnu atveju, mokytojai dvejetus rašo siekdami suvaldyti situaciją.

„Kai kurios mokyklos turi susikūrusios sistemą, pagal kurią pažymiai rašomi ir už drausmę. Tačiau jeigu tokios sistemos nėra, o klasėje yra 30 vaikų, ir vienas iš jų aktyviai trukdo dirbti pamokoje, gal toks elgesys ir neįeitų į jo žinias, tačiau kokių priemonių turėtų imtis mokytojas siekdamas suvaldyti situaciją?

Diskutuoti su tuo vaiku? Tačiau tuomet nukentėtų pamokos turinys. Mokytojai turbūt ir imasi tokių priemonių, kai ima vertinti elgesį pažymiu. Smerkti tų mokytojų nenorėčiau, galbūt ne visada taip turėtų būti, bet mokytojas stovi prieš klasę ir jis ją turi valdyti, sunku pasakyti kokios priemonės būtų geriausios. Žemi pažymiai – vienas iš sudrausminimo, klasės valdymo būdų. Nereikėtų smerkti tų mokytojų. Auklėjimas irgi yra viena iš funkcijų,“ – įsitikinęs pedagogų atstovas A. Navickas.

Miniterija nepritaria tokiam vertinimui

Švietimo ir mokslo ministerija nepritaria, kad mokinių elgesys būtų vertinamas pažymiais.

„Mokykla galėtų atrasti kitokių, daug produktyvesnių būdų, kaip ugdyti vaikų dėmesį, motyvaciją, atsakingumą. Vien pažymio rašymas didelio ugdomojo poveikio neturi. Dėl to, kad mokinys neatsinešė mokinio priemonių į pamoką, jo vertinti balais tikrai nereikėtų, nes mokykloje vertinami mokinio pasiekimai ir pažanga.

Šioje situacijoje vertėtų kalbėti apie tai, kokios tokio elgesio priežastys. Galbūt mokiniui reikia pagalbos, kad situacija pagerėtų. Be to, jei tokie veiksmai kartojasi, tai kartais paprasčiausias sprendimas gali būti tiesiog tas priemones visada turėti klasėje,” – tv3.lt teigė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.

Komentarai