Atgalinė srovė: poilsio prie jūros pavojus, apie kurį daugelis nežino


Patinka? Duok Like!
[fblike]

Pagal statistiką, apie 80–90 proc. visų skendimų prie jūrų ir vandenynų krantų buvo susiję su atgaline srove. Daugelis poilsiautojų iki šiol nežino, kas tai yra ir kodėl kelia mirtiną pavojų.

Pabandykime išsiaiškinti.

Kas yra atgalinė (pasitraukimo) srovė?

Atgalinė, arba pasitraukimo, srovė – vienas jūros pakrančių srovių tipų, kuris nuo kitų skiriasi tuo, kad yra nukreiptas tiesiu kampu nuo kranto į jūrą. Tokia srovė dažnai sutinkama jūrų ir vandenynų pakrantėse.

Vykstant potvyniui, kai bangos nuolat ritasi į krantą, vanduo nespėja grįžti į jūrą. Tačiau šis procesas neišvengiamas, todėl prie kranto susidaro „koridoriai“ su stipria atgaline srove, kuriais vanduo greitai grįžta į  jūrą.

Koridoriaus plotis gali būti skirtingas (nuo 3– iki 50 metrų), kaip ir srovės greitis jo viduje (nuo 5 km/val. iki pavojingų 15–20 km/val.). Patekus į tokią srovę, išsiveržti tampa labai sunku net ir geriems bei treniruotiems plaukikams.

Pavojingiausia, jei srovė atsiranda tiesiog prie kranto. Nedideliame gylyje (pavyzdžiui, iki juosmens) poilsiautojai visiškai negalvoja apie kokį nors skendimo pavojų, bet staiga pajunta stiprią srovę, kuri tiesiog jėga tempia į jūrą.

Dėl panikos žmonės bando plaukti prieš srovę atgal į krantą, bet to daryti kategoriškai negalima. Plaukti prieš stiprią srovę yra beprasmiška, žmogus greitai praranda jėgas ir kyla realus pavojus gyvybei.

Pagrindiniai atgalinės srovės požymiai:

  1. Matomas burbuliuojančio vandens kanalas ramaus arba per daug ramaus vandens fone, bangų, einančių  skersai kranto, fone.
  2. Vanduo pakrantės zonoje, kuris pagal atspalvį skiriasi nuo likusio.
  3. Putų zona (jūrų augalijos, burbuliukų ir t. t.), kuri stabiliai juda tiesia linija nuo kranto į atvirą jūrą.
  4. Daugybė potvynio bangų, o kažkur viduryje matomas kelių metrų plyšys.

Kaip išsigelbėti?

  1. Svarbiausia taisyklė – nepanikuoti ir nebandyti iškart plaukti prieš srovę atgal į krantą.
  2. Pabandyti duoti ženklą gelbėtojams arba kitiems poilsiautojams, kad reikia pagalbos.
  3. Jei srovė nėra labai didelė, galite bandyti plaukti lygiagrečiai krantui, kad paliktumėte pavojaus zoną.
  4. Jei srovė stipri, reikia kartu su ja išplaukti į priekį ir jau iš ten pamažu plaukti į šalį, bet vėlgi – lygiagrečiai krantui. Srovė praranda jėgą toldama nuo kranto, todėl išplaukti bus lengviau. Paprastai jos pabaigos linija yra ne toliau kaip 100 m nuo kranto.
  5. Jei srovė plati (būna daugiau kaip 10–20 metrų) ir išplaukti nepavyksta, taupykite jėgas ir palaukite, kol srovė praeis. Dažniausiai ji netrunka ilgiau nei kelias minutes. Tuomet pamažu plaukite iš jos į šalį ir grįžkite į krantą.

Pakrančių mokslinių tyrimų instituto darbuotojai nusprendė vizualiai parodyti srovės judėjimą, įpylę į vandenį specialių dažų. Šiame vaizdo įraše gerai matyti, kas vyksta srovės viduje.

Būkite atsargūs ir perspėkite visus artimuosius bei pažįstamus apie šį pavojų!

Šaltinis

Komentarai