Skandalai dėl vaikų paėmimų priartėjo prie pavojingos ribos: baimės sėkla jau pasėta


Patinka? Duok Like!
[fblike]

Vaiko teisių apsaugos tarnyba daro klaidą po klaidos. Jau vien ko vertas teisto asmens, nacių simbolių gerbėjo įdarbinimas vaiko teisių apsaugos sergėtoju. Žibalo į ugnį įpylė ir Kauno prokurorai, kai vieną dieną mamai kaltinimus atšaukė, kitą dieną vėl pateikė.

Įpykusi liaudis grasina įstatymo rengėjams, o vaiko teisių apsaugos reformos iniciatorei Dovilei Šakalienei policija netgi skyrė apsaugą.

Tačiau baisiausia, kad užuot reikalavus taisyti klaidas, kelti darbuotojų kompetenciją, reikalaujama vadinamą Matuko reformą atšaukti. O atšaukus ją beržinė košė, rimbas ar kumštis vėl taps teisėta auklėjimo priemone.

Dėl reformos atšaukimo sprendžia ne racionalus protas ir argumentai, o įpykusi liaudis ir jai pataikaujantys bei savo reitingus taip keliantys politikai.

Kartojasi Garliavos istorija, po kurios net septyni garliaviniai gavo mandatus į Seimą. Ar leis Seimas spręsti linčo teismui?

Prieš 9 metus kilusi isterija dėl išgalvotos Garliavos pedofilijos istorijos dalį visuomenės įaudrino tiek, kad sukėlė neadekvačias reakcijas. Istoriją lydėjo žmogžudystės, o grasinimai plūdo tiems, kurie nepritarė miniai.

„Pačioje pradžioje aš į tas reakcijas ir grasinančias žinutes, komentarus, netgi nekreipiau dėmesio, tačiau dėmesį pradėjau atkreipti tada, kada pradėjo liesti šeimą. Ir itin šlykščios, grasinančios žinutės, kad nužudys, prakeikė turbūt n kartų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Už mergaitės perdavimą motinai atsakinga antstolė sako, kad isterijai pasidavusi minia organizavo jos ir dukros sekimą. Joms buvo skirta policijos apsauga.

Dabar kylančios aistros dėl vaiko teisių apsaugos reformos taip pat priartėjo prie pavojingos ribos. Seimo narei D.Šakalienei skrieja grasinimai mirtimi. D.Šakalienė kreipėsi į teisėsaugą, policija rūpinasi jos saugumu, o prokurorai pradėjo tyrimą. Politikė apie grasinimus nekalba dėl vykstančio tyrimo, patylėti patarė ir jos frakcijos kolegos Seime.

Buvusiai vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei grasinimai primena Garliavos istoriją. R.Šalaševičiūtė tikina dabar pastebinti lygiai tokius pat komentarus, kaip išgalvotos pedofilijos istorijos metu, neretai ir komentuoja tie patys žmonės.

„Pati pradžia yra labai panaši į mūsų dalies visuomenės reakciją, kokia buvo tada, kai prasidėjo Garliavos istorija. Ir netgi kai kuriose laidose, kur teko dalyvauti, susidarė toks įspūdis, kad kalbama tokiomis pačiomis frazėmis tų asmenų, kurie mano, kad reikia įstatymą apskritai panaikinti, darbuotojus visus išvaikyti, Seimą paleisti. Tokie pat komentarai buvo ir Kedžio istorijoje“, – sakė R.Šalaševičiūtė.

Kauniečių Milinių šeima, kurios sūnus Garliavos istorijos įkarštyje buvo nužudytas, sako iš pradžių į grasinimus nežiūrėję rimtai.

„3 dienos po sūnaus nužudymo mes supratom, kad tai yra rimta. Ir kad sūnaus nužudymas yra vienas iš tų, nes prieš metus maždaug, prieš sūnaus grasinimą, mes buvom gavę vainikus ir žvakutes. Ir mes tai priėmėme kaip juoką“, – pasakojo nužudyto Vaido Milinio motina Marija Milinienė.

Internete plinta ne tik grasinimai D.Šakalienei, bet ir melaginga informacija. Pavyzdžiui, kad iš nedrausmingų tėvų paimti vaikai vėliau parduodami norvegams. Gandams peno duoda ir prokurorų nekompetencija. Vieną dieną jie mamai įtarimus dėl smurto panaikina, kitą dieną vėl kaltina.

Trečiadienį pareigūnai pranešė, kad Eglei Kručinskienei įtarimai dėl smurto prieš vaikus panaikinti, palikti tik įtarimai dėl viešosios tvarkos sutrikdymo.

Šeimos advokatė pareiškė, kad kels bylą praeiviui, kuris filmuodamas persekiojo mamą su dviem mažamečiais vaikais.

„Dėl Eglės situacijos įdomu, kad jei jos veiksmai vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, tai kodėl to žmogaus veiksmai, kuris vijosi, šaukė, nevertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas“, – sakė advokatė Rūta Visočnik.

Atsako ilgai laukti nereikėjo. Kitą dieną į policiją iškviestai E.Kručinskienei pareigūnai pranešė naujieną. Nors savaitės pradžioje apie baigtą tyrimą paskelbę prokurorai kalbėjo tik apie viešosios tvarkos sutrikdymą, savaitės pabaigoje moteris jau įtariama ir smurtu – nesunkiu sūnaus sveikatos sutrikdymu.

Painiavos įnešė ir kitos kaunietės istorija, iš kurios vaikas paimtas prieš metus. Kai istorija tapo vieša, komisija dėl vaiko likimo susirinko į posėdį. 3 valandas posėdžiavusi komisija nusprendė, kad mama grėsmės vaikui nebekelia.

O į teismą keliauja byla, kurioje motina kaltinama pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl fizinio skausmo sukėlimo, piktnaudžiavimo tėvų teisėmis, nesunkaus mažamečio sveikatos sutrikdymo. Pareigūnai mamą tikrino melo detektoriumi, jo parodymai moteriai buvo nepalankūs.

Vaikas į šeimą turėtų būti grąžintas per mėnesį, kad nepatirtų streso.

„Paradoksas, kad paimant iš šeimos pasiruošimo nėra, o grįžti namo reikia pasiruošti. Institucijos turi įvertinti, kad jei grąžinimas yra trauma, tai turbūt ir patys gynėjai pasimokys, kad paimant dar didesnę traumą patiria, ypač, kai yra nepagrįsta paėmimas“, – teigė R.Visočnik.

Kai teisėsaugos pareigūnai keičia įtarimus dieną po dienos, kai grėsmės mažamečiui dingsta vos įsikišus į bylą politikams, kyla grėsmė pačiai vaiko teisių apsaugos reformai. Seime jau diskutuojama su reformos priešininkais, reikalaujančiais ją atšaukti. Ir diržas arba kumštis vėl gali tapti teisėta auklėjimo priemone.

„Iniciatyvos tik priimti įstatymą nepakanka, svarbu, kad asmenys ir už reformos įgyvendinimą atsakingos institucijos skirtų dėmesio. Nes dabar gauname amerikietiškus kalnelius. Kai žuvo vaikas, kalbėjome, kad reikia griežtinti įstatymus, o dabar, kad reikia atšaukti. Kai bus nelaimė, vėl reikalausime griežtinti, vietoj to, kad atsakingi žmonės – ministerija, Vyriausybė – užtikrintų pakankamą pinigų kiekį, reikalingą tokiems įstatymams įgyvendinti“, – teigė viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

Po tragiškos Matuko mirties, kai jį kumščiais ir po ranka pasitaikiusiais daiktais mirtinai uždaužė motina ir patėvis, reformai jo priešininkai prieštarauti nedrįso. Bet atrodo, kad dabar išmušė jų sėkmės valanda.

„Dabar, kai vyksta Matuko reforma, atsirado vienas Seimo narys, kuris siūlo įstatymą naikinti – kalbu apie Mindaugą Puidoką. Artėja rinkimai, jam reikia balsų, tai jis padėjo ant prekystalio Matuko reformos įstatymą ir sako: ar visuomenė pirks. O jeigu pirks, jis parduos, jam nesvarbu vaikų likimai. Gali ir į šulinius vaikus mėtyti tėvai, jam svarbu rezultatas rinkimuose“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Garliavos istorija parodė, kad šmėžavimas vaikų gelbėjimo istorijose duoda puikių dividendų.

„Visą laiką bus politikų, kurie pasinaudos tokiais rezonansiniais įvykiai. O tokie įvykiai dar papildomai gauna kuro iš išorės, iš politikų, kurie įsijungia ir pradeda kalbėti, kad viskas blogai. Ir taip, artėjant rinkimams, planuoja sėkmingai kurti matomumą ir dėmesį“, – sakė A.Katauskas.

Buvusi probacijos pareigūnė tvirtina, kad ne visuomet teisi kalbančioji pusė.

„Turėjome vieną šeimyną, kur paauglę išgelbėjo mamos sesuo. Mergaitė pasipasakojo, kad mama ją skriaudžia ir mūsų miestelyje kilo skandalas, kaip sesuo nori atimti iš sesers vaiką. O mergaitę eilę metų buvo skriaudžiama, vaikas po šiai dienai nenori matyti mamos. Bet šiandien mes girdime tik tėvų pusę ir negirdime specialistų, nes jie be leidimų negali pasakoti“, – sakė buvusi probacijos pareigūnė Inga Molevaitė.

Anot moters, dėl klaidų, dėl visuomenėje formuojamos nuomonės baimės sėkla pasėta. Vaikai prigąsdinti, kad blogi dėdės nori juos atimti.

„Buvo atvejis, kai atvažiuoju aplankyti vaikučių, klausiu, kas bijo, kad nepaimtų vaiko teisių specialistai. Vaikai įbauginti, bet mes turime begalę vaikų, kurie patiria nuolatinį smurtą ir nuolatinį neadekvatų bendravimą“, – pasakojo I.Molevaitė.

Matuko reformą atšaukti reikalauja politikams artimi asmenys. Viena tokių – Agnės Širinskienės padėjėja. Į diskusiją Seime ji buvo pakviesta kaip visuomeninės organizacijos atstovė. Prie Seimo prieš porą savaičių vykęs mitingas taip pat buvo organizuotas valstiečiams talkinančio politologo įkurtos visuomeninės organizacijos.

„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Šaltinis: www.lrytas.lt

Komentarai