Vyro, kurio žmona išvyko atostogų, dienoraštis. Kvatojau iki ašarų


Patinka? Duok Like!

SEKMADIENIS: aš likau vienas. Visai savaitei. Vakar žmona išvažiavo. Šuo įšoko pas mane į lovą, vizgina uodegą. Apsikabinom. Atsikėliau, nuotaika gera. Vaikštau po butą – solidžiai, neskubėdamas. Dabar galiu visur rūkyti. Sumečiau dienotvarkę. Paskaičiavau, kiek laiko užtruks nusiprausti, skutimąsi, pasivaikščiojimą su šuniu.

Taigi man lieka masė laisvo laiko! Nesuprantu, kodėl žmona taip dažnai skundžiasi, kad laiko trūksta? Vakare įsijungiau stalinę lempą, nuvaliau stalą švariu rankšluosčiu – sukūriau šventinę nuotaiką. Tvarkymąsi, indų plovimą atidėjau rytdienai.

PIRMADIENIS: Iš darbo grįžau vėlai. Nešvarių indų nesumažėjo. Reiktų peržiūrėti dienotvarkę. Šuniui paaiškinau, kad šventės ne visada su mumis, o gana retai, ir dažniau jau buvo vakar, o ne rytoj. Vakarienei pasikepiau vakarykščių koldūnų.

ANTRADIENIS: Pasiėmiau išeiginę — namų ūkis man atima daugiau laiko, nei aš maniau. Ilgiau pamiegojau. Šuo nesulaukė rytinio pasivaikščiojimo – koridoriuje nebesusilaikė. Sutvarkiau, bet meilė šuniui jau praeina. Kvapas liko, teko dezodorantu papurkšti.

Virtuvėje padariau atradimą, kad dešreles galima šildyti sriuboje ir valgyti tiesiai iš puodo. Nusprendžiau, kad kasdien siurbti dulkes, kaip to norėjo žmona, nereikia. Svarbiausia – nusiauti prie durų ir šuniui plauti letenas.

TREČIADIENIS: Jau pietūs — lovos šiandien neklosiu. Šuniui jokių sudėtingų patiekalų. Jis pereina ant sauso davinio. Sau atsidariau sairos aliejuje skardinę. Problema su kriaukle – ji užsikimšo bulvių lupenomis, sustingusiais riebalais ir makaronais. Pabandžiau prapompuoti. Nepasidavė. Nusprendžiau, kad kasdieninis skutimasis yra anachronizmas ir tuščias laiko gaišimas.

KETVIRTADIENIS: Aš daugiau nešluoju grindų. Šis darbas mane pradėjo erzinti. Šunį pasiėmiau į darbą. Palikau pas budintį. Tegu geriau saugo praėjimą, o ne mėto savo „Pedigree“ po visus kampus. Vakaro devizas – šalin konservus! Vakarienei tik tai, ko nereikia atidarinėti, tepti, raikyti. Gėriau arbatą su batonu.

PENKTADIENIS: Bardakas bute perėjo į nesuvaldomą chaosą. Piktas šuo suplėšė žmonos naktinius ir porą batų. Aš norėjau jį išbarti, bet jis jau nevizgina uodegos. Jį kažkas siutina. Vakare nusprendžiau nenusirenginėti. Kokia prasmė – ryte vėl rengtis. P ir lovos nereiks kloti, tik pataisyti lovatiesę.

 

ŠEŠTADIENIS: mes su šuniu nusprendėm pavalgyti kartu. Tiesiai iš šaldytuvo. Padarėme tai greitai, kad nelaikyti jo ilgai atidaryto. Jis jau nešaldo ir ten kažkas smirda. Pasiryžtu vieninteliam geram poelgiui – pasiimu šunį ir išeinu vaikščioti. Išgyvensiu iki rytojaus ir viską išsakysiu žmonai. Taip negalima elgtis- mesti mane, šeimyninio gyvenimo invalidą, visai savaitei. Dar ir su šuniu.!

Komentarai