Vaikų grobimo verslas


Patinka? Duok Like!

Justina Gafurova

“Respublika“

„Vakaro žinios“ neseniai rašė apie prieš vaiko teisių apsaugos reformos keitimą pasisakančias nevyriausybines organizacijas (NVO). Viena iš jų – „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas. Norvegijoje to paties žmogaus įsteigtą analogišką fondą „Fyrlykta“ lydi skandalai dėl nuslėptų mokesčių. Ne pelno siekianti organizacija, tapo puikiu verslo planu ir leido iš valstybės biudžeto susižerti didžiulius pelnus, vadovams mokėti tūkstančius siekiančius atlyginimus. O kaip jis veikia Lietuvoje?

Milijonai iš biudžeto

Norvegijos laikraščio „Verdens Gang“ žurnalistai 2017 m. atliko tyrimą apie Kelne gyvenančio vokiečių ir norvegų kilmės verslininko Pero Salstromo- Leiho (Peer Salström-Leyh) pakaitinių namų imperiją, jau veikiančią 7 Europos valstybėse. „Vakaro žinios“ susisiekė su VG žurnalistais ir šie pasidalijo savo atlikto tyrimo medžiaga. Žurnalistai atskleidė, kaip „Fyrlykta“, save pristatanti kaip ne pelno siekianti organizacija, Norvegijoje sukūrė schemą, kaip iš valstybės biudžeto susižerti milijonines sumas. Pakaitinių namų veiklą vykdančiame fonde iš tiesų Norvegijos mokesčių mokėtojų pinigai buvo leidžiami dosniems atlyginimams ir premijoms mokėti bei P.Salstromo-Leiho verslams kitose šalyse finansuoti.

P. Salstromas-Leihas pirmąjį fondo padalinį Norvegijoje įkūrė 2011 m. gegužės 4 d. Vos po dviejų dienų globos namų pirkimas ir pardavimas Norvegijoje tapo rimtu verslu. Tuo metu itin reikėjo globėjų šeimų. Kelerius metus buvo siekiama kiek įmanoma daugiau vaikų perkelti iš institucijų į šeimas. Tuo pat metu Vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ palaipsniui ėmė rūpintis vis jaunesniais vaikais, kuriems pagalbos reikėjo ilgesnį laiką. Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas „Bufdir“ gegužės 6 d. paskelbė pirmąjį viešąjį konkursą dėl sutarčių šešerių metų laikotarpiui, kurių bendra vertė buvo 1,5 mlrd. Norvegijos kronų. Šios dienos kursu, tai būtų apie 154,6 mln. eurų. Kitas sumas taip pat pateikiame pagal dabartinį kursą. 2012-aisiais „Bufdir“ įsigijo globos paslaugų už 38,2 mln. eurų. Daugiau nei šeštadalis šios sumos atiteko P.Salstromui-Leihui ir „Stiftelsen Fyrlykta“ („Žiburio“ fondui).

Remiantis viešai prieinamomis P.Salstromo-Leiho fondo metinėmis ataskaitomis ir informacija apie „Bufdir“ išlaidas 2016-aisiais, vokiečio fondai per penkerius metus Norvegijoje uždirbo 45 mln. eurų. Ši suma nebuvo apmokestinta. Tuo laikotarpiu „Stiftelsen Fyrlykta“ paskolino kelis milijonus kronų fondams, kuriuos P.Salstromas-Leihas įsteigė kitose šalyse. Didžiausios paskolos skirtos Švedijoje ir Suomijoje veikiančioms organizacijoms. Suomijos fondas nuo 164 tūkst. eurų paskolos palūkanų nemokėjo. Tuo metu Švedijos fondas nuo 380 tūkst. eurų paskolos 2015-aisiais sumokėjo vos 8 tūkst. eurų palūkanas. Tais pačiais metais Lietuvoje įsikūrusiam „Žiburio“ fondui buvo nurašyta 23,7 tūkst. eurų paskola.

„Fyrlykta“ Norvegijos viešajam sektoriui paslaugas teikė daugiau kaip dvejus metus, kai suskambo pavojaus varpai. Pastebėta, kad 2014-aisiais fondo pajamos buvo išaugusios 573 proc., o nežinomais tikslais fondas į rezervą buvo atsidėjęs 515 tūkst. eurų. Be to, fondui priklausė nemažai automobilių. Fondo valdybos nariai taip pat buvo jo direktoriai, be to, buvo panašu, kad jie gaudavo tiek darbo užmokestį, tiek valdybos nariams priklausantį atlygį.

Tik 2017-ųjų vasario pabaigoje „Bufdir“ nutraukė visus naujus sandorius su „Fyrlykta“. Po atliktų tyrimų Norvegijos mokesčių inspekcija pareikalavo iš „Fyrlyktos“ grąžinti į biudžetą nuslėptus mokesčius.

Lietuvoje nuo 2014-ųjų

Kol Norvegijoje „Fyrlykta“ veikė pagal išmoktą sistemą ir niekam nekėlė įtarimų, fondas sparčiai plėtė veiklą kitose Europos šalyse. 2014 m. kovo 17 d. P.Salstromo-Leiho fondą įsteigė ir Lietuvoje. Būtent tuo metu Lietuvoje imta kalbėti apie vaikų namų uždarymą. Labdaros ir paramos fondui, pavadinimu „Salstroem-Leyh“, steigėjas iš pradžių vadovavo pats. 2014 m. pabaigoje fondo pavadinimas pakeistas į „Žiburio“ labdaros ir paramos fondą. 2016 m. pradžioje fondui paskiriamas kitas vadovas – Kristina Stepanova, iki tol dirbusi VšĮ „Gelbėkit vaikus“ organizacijoje.

Lietuviškasis žiburys savo veiklos specifika nesiskiria nuo veikiančių kitose šalyse – teikia paslaugas vaikams, jų globėjams ir įtėviams. Be VG žurnalistų, jau paskelbtos 23,7 tūkst. eurų paskolos, kaip nurodoma pačio fondo pateiktoje informacijoje, fondą pasiekė ir asmeninė steigėjo auka – 5 tūkst. eurų. Dar 131 tūkst. eurų jie yra gavę iš tarptautinio tinklo, kuriam priklauso „Žiburio“ fondas. Fondas nepažymi, kuriais metais gavo 29,43 tūkst. eurų paramą ir Norvegijos finansinio mechanizmo pagal programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ bei kada organizacija „Childhood Worl Foundation“ fondui pervedė 57,96 tūkst. eurų.

Nuo 2016 m. „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas vykdo projektą „Kokybiška vaiko globa šeimai artimoje aplinkoje: globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieška, rengimas, atranka, konsultavimas ir pagalba jiems“, finansuojamą valstybės lėšomis. Tęstinis finansavimas projekto veikloms skirtas ir 2017 m. bei 2018 m. Skirta parama: 2016 m. – 8 tūkst. eurų, 2017 m. – 8 tūkst. eurų, 2018  m. – 9,088 tūkst. eurų. 2016 m. fondas parengė 12 asmenų, norinčių tapti įtėviais ir 20 asmenų, norinčių tapti globėjais Vilniaus m. savivaldybėje. 2017 m. projekto rėmuose parengta 19 asmenų, norinčių tapti globėjais ir 8 asmenys, norintys tapti įvaikintojais, Vilniaus miesto ir Alytaus miesto savivaldybėse.

Beje, lietuviškasis ir norvegiškasis žiburiai Lietuvoje veikė bendromis jėgomis. Štai 2015 m., Lietuvai ruošiantis globos institucijų pertvarkai, NVO vaikams konfederacija laimi konkursą projektui „Valstybės ir savivaldybių tarnautojų gebėjimų stiprinimas deinstitucionalizacijos srityje, remiantis gerąja Norvegijos patirtimi“. Iš 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo šio projekto įgyvendinimui skirta 170,046 tūkst. eurų. Kaip projekto partneriai nurodomi „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas, Viešoji įstaiga „Visuomenės raidos ir vystymosi institutas“ ir pats „Fyrlykta NO“.

„Geroji patirtis“

Įvairių savivaldybių specialistai buvo kviečiami vykti į Norvegiją. Po vieno tokio vizito 2015 m. lapkričio 9 dieną Anykščių krašto laikraštis „Šilelis“ savo interneto svetainėje paskelbė straipsnį „Ar Lietuvai reikia norvegiškosios „Barnevernet“?“ Jame kalbinama tuometinė Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Zukienė, su pirmąja projekto grupe viešėjusi Norvegijoje.

Vedėja straipsnyje pasakoja, kokiais atvejais Norvegijoje vaikai iš šeimos paimami nedelsiant: „Jei vaikas šeimoje patiria seksualinę prievartą ar smurtą. Jei šeimoje, kaip jie teigė, yra gilių psichologinių problemų, vaikai taip pat paimami iš karto. Ir dar tuomet, kai vaikui neteikiamas reikalingas gydymas arba tėvai kategoriškai atsisako tarnybos pagalbos. Kitais atvejais, kuomet gaunamas signalas iš bet kur – kaimynų, mokyklos, darželio, būrelio vadovo, draugų ir jei jie praneša, kad šeimoje kažkas negerai, tuomet vaiko gerovės tarnyba ateina pas tėvus ir aiškinasi situaciją.“ Vėliau ji dar kartą pakartoja, kad bendradarbiavimas su tarnybomis Norvegijoje – ypač svarbus. „Jei tėvai nenori bendrauti ir bendradarbiauti su tarnybomis ir jei jie nekeičia savo žalingų įpročių, tuomet su vaiku matytis negali ir nežino, kur vaikas yra“, – pastebi specialistė. Vedėja lyg tarp kitko pamini, kad Norvegijoje „Nevyriausybinės organizacijos dotuojamos iš valstybės biudžeto“.

Iš „Žiburio“ į ministeriją

Beje, Lietuvoje vaiko teisių apsaugos reforma įsigaliojo tik 2018 m. liepos 1 d., tačiau šie dar 2015 m. specialistės pasakojami faktai apie Norvegijoje jau veikiančią sistemą gali pasirodyti labai panašūs į tai, ką šiuo metu matome mūsų šalyje.

Įdomu tai, kad „Žiburio“ fondo Lietuvoje vadovę K.Stepanovą galima aptikti 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų 2016 m. komisijos sudėtyje. Dar anksčiau K.Stepanova dalyvavo Tarpžinybinės vaiko gerovės taryboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmą kartą tarybos sudėtyje K.Stepanova minima 2005 m., kaip „Gelbėkit vaikus“ atstovė. Kaip „Žiburio“ paramos ir labdaros fondo vadovė į tarybos sudėtį K.Stepanova įtraukiama 2015 m., taip pat 2017 m., kai ministerijai vadovauja Algimanta Pabedinskienė. Taryboje fondas veikė dar visai neseniai. Tačiau šių metų rugsėjo mėn. tarybos veiklą reglamentuojantys nutarimai pripažinti netekę galios, o tarpžinybinė vaiko gerovės komisija įkuriama iš naujo. Iki šiol vieninteliame viešai skelbiamame tarybos protokole „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo nėra, nors fondas savo interneto svetainėje skelbia, kad yra tarybos narys. Kaip ir tai, kad nuo 2015 m. yra koalicijos „Už vaiko teises“, apie kurią neseniai rašė „Vakaro žinios“, pirmininkaujanti organizacija.

Pati K.Stepanova šiandien jau užima tik pareigas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kaip Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja. Oficialiai fondo vadovas buvo pakeistas gruodžio 3 d., tad iki tol K.Stepanova darbavosi abiejose pusėse. „Vakaro žinioms“ pasiteiravus, nuo kada K.Stepanova dirba ministerijoje, gavome atsakymą, kad nuo tos pačios dienos, kai fonde pasikeitė vadovybė – nuo gruodžio 3 d. Gal ir būtume patikėję, jei ne faktas, jog K.Stepanovos kontaktai dar gerokai iki šios datos buvo įrašyti į ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus darbuotojų sąrašus. Tik paprašius ministerijos patikslinti, ar nesuklydo, gavome atsakymą, kad K.Stepanova investicijų skyriuje specialiste dirbo nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.

Šaltinis: www.respublika.lt

Komentarai