Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pagrasino Europos Sąjungai nutraukti krovinių ir dujų tranzitą per Baltarusiją. ES rengiasi įvesti penktąjį sankcijų Baltarusijos režimui paketą.

„O kas jei mes nutrauktume tranzitą? Jei uždarytume dujų tranzito kanalus?“ – A. Lukašenką cituoja valstybinė režimo agentūra „BelTA“.

Jis užsiminė, kad Baltarusija galėtų uždaryti dujų tranzitą iš Rusijos į ES per dujotiekį Jamalas-Europa.

„Lenkija mus gąsdina, kad uždarys sieną. Prašom, uždarykite: mažiau bėglių ten keliaus. Esmė ne ta“, – sakė A. Lukašenka.

„Daug žmonių mums ėmė grasinti šiuo penktuoju paketu. Dėl penktojo paketo, Romanai Aleksandrovičiau (Golovčenko – Baltarusijos premjeras) tau instrukcija – jiems negalima nieko atleisti“, – sakė A. Lukašenka.

„O jei mes uždarysime tranzitą per Baltarusiją? Per Ukrainą nepraeis – ten Rusijos siena uždaryta. Per Pabaltijį kelių nėra. Jei mes uždarysime lenkams ir, pavyzdžiui, vokiečiams, kas tada bus? Mes gindami savo suverenitetą ir nepriklausomybę neprivalome sustoti – prieš nieką“, – pareiškė A. Lukašenka.

Per Baltarusiją eina tarptautinis magistralinis eksporto dujotiekis Jamalas–Europa, o pastaruoju metu gamtinių dujų tranzito iš Rusijos į Vakarus apimtis gerokai išaugo, pažymėjo A. Lukašenka.

Lenkija trečiadienį pareiškė svarstanti visiškai uždaryti savo sieną su Baltarusija dėl režimo vykdomo migrantų gabenimo ir stūmimo per sieną į vakarus.

„Mes šildome Europą ir jie vis tiek grasina uždaryti mūsų sienas. O jei užsuksime dujas? Todėl rekomenduočiau Lenkijos, Lietuvos vadovams ir kitiems bepročiams pagalvoti prieš kalbant. Bet tai jų reikalas. Jei jie nori uždaryti, tegu uždaro. Bet Užsienio reikalų ministerija turi įspėti visus Europoje: jei jie įves mums papildomas „nepriimtinas“ sankcijas, mes privalėsime reaguoti. Kaip atsakysime, susitarėme jau prieš pusmetį“ – sakė A. Lukašenka.

Baltarusija teigia, kad ES atsisako derybų dėl sienos klausimų

Baltarusija dėl migrantų krizės savo pasienyje ketvirtadienį apkaltino Europos Sąjungą, teigdama, kad blokas atsisako pradėti derybas dėl pasienio stiprinimo priemonių.

„Mes būtume suinteresuoti, kad krizė būtų kuo greičiau išspręsta“, – interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.

V. Makėjus atkreipė dėmesį į pernykštį ES sprendimą nutraukti Baltarusijoje vykdomų pasienio infrastruktūros stiprinimo ir nelegalių migrantų prieglaudų statybos projektų finansavimą.

Šis žingsnis buvo žengtas, kai Vakarų šalys Baltarusijai dėl žiauraus susidorojimo su opozicija įvedė nemažai sankcijų.

Atsakydamas į tai Minskas sustabdė Readmisijos sutarties su Briuseliu galiojimą, pagal kurį Baltarusija privalėjo priimti atgal migrantus, kirtusius jos teritoriją ir patekusius į ES.

„Mes pasiūlėme Europos Sąjungai surengti konsultacijas šiuo klausimu, bet siūlymas buvo atmestas, – sakė V. Makėjus. – Nuo to laiko ne kartą siūlėme pradėti dialogą šiuo klausimu, tačiau teigiamo atsakymo negavome“.

Migrantai jau kelis mėnesius bando kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną, tačiau krizė šią savaitę pasiekė naują lygį, kai šimtai migrantų mėgino šturmuoti sieną, bet buvo atstumti Lenkijos pasieniečių.

Vakarų vyriausybės kaltina neteisėtą Baltarusijos vadovą A. Lukašenką, kad šis, keršydamas už sankcijas, vilioja juos į savo šalį ir siunčia į ES pasienį.

Lenkija apkaltino Minską „valstybiniu terorizmu“, nes jis grasinimais verčia migrantus nelegaliai kirsti sieną.

Baltarusija savo ruožtu apkaltino Lenkiją, kad ši pažeidžia tarptautines normas, nes blokuoja migrantus ir jėga juos atstumia.

Migrantai, daugiausia iš Artimųjų Rytų, galiausiai lieka šaltyje, įstrigę tarp dviejų šalių.

Minskas ir jo sąjungininkė Maskva kaltina Vakarų karines intervencijas, esą jos sukėlė krizes migrantų gimtosiose šalyse.

V. Makėjus interviu tvirtino, kad krizė kilo dėl „neapgalvotos ES politikos, susijusios su valstybingumo naikinimu daugelyje šalių“.

Jis sakė, kad Baltarusija imsis „pačių ryžtingiausių priemonių“, kad užkirstų kelią konfliktui pasienyje.