Reformatorių vizijos

Seimo komitete ir savivaldybėms Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo vasaros pristatinėjo reformos modeliavimo kriterijus. Pagal juos ekonomiškai tvari ir galinti save išsilaikyti vieno profilio ligoninė turėtų turėti mažiausiai 90 aktyvaus gydymo lovų su 4 tūkstančiais atvejų per metus.

Pripažįstama, jog jų neatitinka daugelis rajonų ligoninių. Ministerijos vizijoje – uždaryti vaikų ligų, chirurgijos, akušerijos skyrius, kur jie dar yra.

Tačiau reformą kuruojanti sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė politikus tikino, jog ministerija neuždarys nė vienos ligoninės. Ministerija yra pateikusi tris įstaigų pertvarkymo modelius.

Pirmuoju savivaldybių ligonines siūloma integruoti į pirminį asmens sveikatos priežiūros lygį – kurti pirminę bei antrinę sveikatos priežiūrą apjungsiančius bendruomenės sveikatos centrus su bazinių paslaugų paketu.

Kitas modelis – savivaldybių mažesnėms ligoninėms jungtis su SAM pavaldžiomis didžiosiomis ir tapti jų filialu.

Trečias – ligoninėms tarpusavyje bendradarbiauti pagal bendradarbiavimo sutartis.

Savivaldybių ligoninės esą gali ir nieko nedaryti, „toliau egzistuoti”. Bet tokiu atveju liktų be reformai numatomų beveik 800 mln. eurų europinių lėšų dalies.

Įstatymų pataisų projektai dėl sveikatos reformos jau priimti po pateikimo ir yra svarstymo stadijos. Lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje paaiškės, ar bus priimti.

Paslaugos nepriartės

„Iš diskusijų, kurios vyko su reformos reikalus kuruojančia viceministre, ministru, supratau, kad jie nelabai suvokia, kaip vyks ligoninių jungimas, turto perdavimas, kaip tas turtas bus vertinamas? Jeigu, pavyzdžiui, Kelmės ar Šilalės ligoninių turto vertė – 2 milijonai eurų, tai jų akcininke tampanti ministerija turės irgi skirti 2 milijonus eurų, – svarstė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. – Bet kitų metų PSD biudžete tokių reformai skirtų pinigų nematau. Matau tik 340 milijonų eurų rezerve, kurie skirti kovai su „kovidu”.”

Savivaldybės spręs, ar jungti savo ligonines su didžiosiomis ligoninėmis. Jeigu Šiaulių apskrityje, pavyzdžiui, taip nuspręstų, tai regione liktų viena ligoninė – Respublikinė Šiaulių ligoninė.

„Merai, kurie tam pritaria, gali gyventojams argumentuoti, jog štai gaus reformai pinigų. Bet kam reikalingas toks įstatymas, kuris užprogramuoja, jog rajonų ligoninių neliks? Tokia reforma, kokia dabar yra pateikta Sveikatos apsaugos ministerijos, – visiškai nereikalinga, – įsitikinęs R.Žemaitaitis. – Žmogui gydymo paslaugos nepriartės, o nutols dar trimis savaitėmis, palyginti su dabartine situacija. Tiek žmogus, pavyzdžiui, turės laukti specialisto konsultacijos Šiauliuose.”

Tokia reforma – dovana privatininkams. Mat privačių šeimos gydytojų centrų ir privačių klinikų, kurios darys ir operacijas, tik daugiau atsiras rajonuose, jeigu čia bus uždaromos ligoninės.

Iš greitųjų – vienas „monstras”

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė, vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sako, jog dėl greitųjų stočių pertvarkos dar nieko konkretaus nežinoma. Kol kas yra pasiūlytos dvi alternatyvos. Viena – centralizuoti visas stotis į vieną įstaigą su viena dispečerine. Kita – palikti, kaip yra. Pastarąjį siūlymą teikia Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija.

„Sujungti visas stotis į vieną įstaigą tai – didžiulis darbas ir dideli pinigai. Pandemijos metu daryti reformą tikrai ne laikas. Bet mums buvo paaiškinta, kad pertvarkoms ateina dideli europiniai pinigai ir ministerija turi kažką reformuoti, parodyti, ką darom”, – mintimis pasidalijo E.Kukaitienė.

Ji svarsto, jeigu rajonų ligoninėse neliks dalies skyrių, pervežimų į centrines ligonines tik daugės. Rajonuose yra tik po 2-3 greitųjų brigadas.

„Jeigu pritrūks brigadų, o per visą Lietuvą žada padidinti tik trimis ar keturiomis brigadomis – tai pasijuokimas, – sakė vyriausioji gydytoja. – Pagal tą projektą turėsime ištampyti brigadas taip, kad važinėtų visur be jokių „rubežių”. Bet jei Šiauliuose turime 8 brigadas, miestui jos ir yra reikalingos. Kai reikia, padedame ir Šiaulių rajonui.”

„Mišrainę pateikia už gerą darinį”

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, Pakruojo ligoninės direktorius, akcentuoja, jog numatoma sveikatos reforma viską keistų iš esmės.

„Iki šiol buvo aiškūs asmens sveikatos priežiūros pirmas, antras, trečias lygiai, o dabar viskas suplakama į vieną puodą ir ta mišrainė pateikiama, kaip labai geras darinys”, – ironizuoja V.Sudaris.

Jis akcentuoja, jog reformos modelis pateikiamas be jokios analizės ir be poveikio vertinimo, kas atsitiktų ją įgyvendinus.

„Garantuoju, jog rajonuose ligoninių iš viso neliks, – prognozuoja V.Sudaris. – Neliks per kokį dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, kurį ketina skelbti, o gal nė tiek nereikės. Specialistai nevažiuos įsidarbinti ten, kur nėra perspektyvos, kur liks tik slaugos lovos. Rajonų ligoninėse ruošiasi uždaryti vaikų ligų skyrius, chirurgijos skyrius, akušerijos skyrius, vidaus terapiją dar paliks, bet garantuoju neilgam.”

Jis kelia klausimą, ar yra paskaičiuota, koks bus pacientų pervežimų poreikis į didžiąsias ligonines ir kiek tai kainuos? Kaip iš centrinės ligoninės priėmimo skyriaus su įdėta langete paleistas pacientas pasieks namus rajone?

„Kai to klausiame ministerijos atstovų, atsako, jog tai socialinė problema – savivalda turi organizuoti tokių pacientų vežimą, – mintimis pasidalijo ligoninės vadovas. – Bet jei Vyriausybė nustato tokias naujas žaidimo taisykles, visai į kitas vietas perkelia gydymo paslaugas, tai ne savivaldybės, o ministerijos turi skirti lėšų pacientų vežimui.”

„Kodėl norima mažinti gydymo lovų? Labai merkantiliškas atsakymas gali būti: reikia atidaryti keletą infekcinių ligų skyrių – Vilniuje, Kaune – kurie atitiktų šiuolaikinius standartus, ypač užklupus pandemijai. Nenorima lovų skaičiaus didinti ir prieš Europos Sąjungą blogai dėl to atrodyti. Tad reikia kažkur tų lovų sumažinti. Gal tai ir sąmokslo teorija, bet ji pagrįsta, – teigė V.Sudaris. – Valstybė nenori rūpintis žmonėmis, rūpinasi tik bendraisiais finansais. Toks jausmas.”

„Žmonės gydysis namuose, esą ten juos lankys šeimos gydytojai arba didžiuosiuose centruose. Tarpinės grandies – mažųjų ligoninių – kaip ir nelieka, – sakė asociacijos vadovas. – Mums pasakė, kad mes, rajonų ligoninių vadovai, senoviškai mąstome, nesuprantame naujovių ir esame stabdžiai. Ambulatorinis gydymas reformatorių suprantamas taip, jog ligoniui lašinę dieną suleis ir išleis namo, nes, pasak viceministrės, gydymas naktį nevyksta. Juokinga, bet gal jie tuo šventai tiki?”