Kodėl jos tam ryžtasi ir kokie būna jų motyvai? Juk kol vaikas pradės lankyti mokyklą, jos taps močiutėmis. Vaikui bus gėda dėl tokių tėvų.

Neseniai susidūriau su tokia žmonių nuomone

Kodėl moterys nusprendžia susilaukti kūdikio po keturiasdešimties? Kodėl jos priima tokį nelengvą sprendimą? Dažnai šios moterys jau turi suaugusių vaikų, kurie supranta, kad jų mama ir tėtis vis dar yra artimi. Juk jie gali tapti bendraamžių pajuokos objektu. Tokiu atveju vaiką į mokyklą  nuves ne mama, o močiutė. Anksčiau ar vėliau vaikai gali pradėti gėdytis tokių motinų.

Ir labiausiai stebina tai, kad taip mano daugybė žmonių. Šiuo atveju yra dar viena nuomonė šia tema.

40+ metų yra netinkamas amžius turėti vaikų. Mano sutuoktinis ir aš esame puikus tokios tėvystės pavyzdys. Mūsų tėvai mirė anksti, nesulaukę anūkų. Kai mano sutuoktinis darbdaviui pateikė savo motinos mirties liudijimą, iš pradžių jie pamanė, kad tai dokumentas apie močiutę. Jei nenorite, kad jūsų vaikai kentėtų, gerai pagalvokite prieš priimdami tokį svarbų sprendimą.

Keista girdėti tokius žodžius iš žmonių, kurie yra laimingai susituokę, augina vaikus ir pan. Ar jie kada nors pagalvojo, kad jei jų tėvai nebūtų nusprendę susilaukti vėlyvo kūdikio, galbūt, jie šiandien nesidžiaugtų apskritai šiuo gyvenimu?

Noriu papasakoti istoriją, kuri nutiko man asmeniškai

Vidurinėje mokykloje susidraugavau su savo bendraklase, kuri atėjo pas mus vyresnėse klasėse. Mūsų santykiai buvo labai artimi. Ji gimė, kai jos motinai buvo 37-eri, o jaunesnis brolis – 41-eri. Ši moteris, kaip motina, pagimė gana vėlai, ypač taip buvo galvojama tais laikais. Tuomet dauguma moterų gimdydavo būdamos 20 metų.

Visada žavėjausi savo draugės mama. Ji buvo labai šviesus, draugiškas, linksmas ir kantrus žmogus.

Ji mėgo leisti laisvalaikį su savo vaikais ir jų draugais, leisdama mums viską. Jos draugijoje mums niekada nebūdavo nuobodu. O didžioji dalis motinų, besiskundžiančių nuovargiu po darbo, buvo užsiėmusios tik savimi. Visiška priešingybė vyresnei motinai.

Kaip tokia motina galėjo mano draugei užtraukti gėdą? Juk visi vaikai norėjo, kad jų motina būtų bent šiek tiek panaši į tą moterį. Mums, vaikams, ji niekada neatrodė sena. Niekas nepastebėjo jos amžiaus, ji kėlė tik teigiamas emocijas.

Būdama dvidešimties ir aš maniau, kad 40 metų yra moterų saulėlydžio amžius. Šiandien man irgi 40 metų, ir dabar suprantu, kokios kvailos buvo mano mintys. Žinoma, priežastis buvo ta, kad buvau dar jauna.

Kai moteris nusprendžia susilaukti kūdikio, ji turėtų remtis ne savo amžiumi, o materialinėmis galimybėmis. Vaikas yra didelė atsakomybė, todėl būsimoji motina turėtų būti tam pasirengusi. O žmonės, kurie neigiamai atsiliepia apie tokias moteris, nieko neišmano apie tikrą gyvenimą. Pirmiausia jie turi daug ko išmokti, prieš pradėdami kam nors priekaištauti.

Vaikai, turintys mylinčius ir supratingus tėvus, kurie yra gerai apsirūpinę, niekada jų nesigėdys.

Paskutinis klausimas, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį, yra pase esantys skaičiukai. Keturiasdešimtmetė moteris gali atrodyti kaip dvidešimtmetė, gyventi aktyvų gyvenimą ir džiaugtis kiekviena diena. Tačiau kai kurios jaunos merginos gali daug ko iš jos mokytis, nes jos atrodo ir elgiasi kaip senutės.

Svarbiausia – pastoti. Gyvenimo patirtis ir amžius taip pat gali padėti užauginti dorą ir išauklėtą vaiką.