Rusai nepasimoko iš Šaltojo karo klaidų: netoli JAV sienų vėl kyla įtampa


Patinka? Duok Like!

Lengviausias būdas įsivelti į konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis yra jos kiemo pašonėje dislokuoti branduolinį ginklą galinčius nešti bombonešius.

Rusija tai turėjo suprasti 1962 metais po Kubos raketų krizės, tačiau įtampa regione gali kilti vėl. Maskva šį mėnesį du savo tolimo nuotolio bombonešius Tu-160 iš Vakarų Rusijos nuskraidino į Venesuelą, rašo „National Interest“.

Panašūs skrydžiai buvo vykdomi 2008 ir 2013 metais, tačiau šį kartą įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos yra žymiai didesnė įtampai tvyrant Juodojoje ir Japonijos jūrose.

Rusijoje taip pat sklinda kalbos, kad Kremlius ruošiasi Venesueloje įkurti nuolatinę Rusijos pajėgų bazę. Tai būtų labai bloga Kremliaus idėja, nes iššauktų galingą JAV atsaką.

„Du dideli Tu-160 bombonešiai atvyko į Simono Bolivaro tarptautinį oro uostą iš Rytų Saratovo karinės bazės“, – skelbė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Šiuos bombonešius atlydėjo pagalbinę techniką gabenantys lėktuvai An-124 ir Il-62 lėktuvas, kuriame skrido technikai ir karinis bei diplomatinis personalas.

Skrydis buvo atliktas siekiant parodyti paramą Venesuelos prezidentu Nicola Maduro, kurio anti-amerikietiška vyriausybė sunkiai kovoja dėl išlikimo ir vos suduria galą su galu.

JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo šių lėktuvų atskridimą į Venesuelą apibūdino, kaip „dviejų korumpuotų vyriausybių vykdomą valstybės pinigų švaistymą, kuris yra vykdomas varžant kenčiančių žmonių teises“.

Kyla klausimas, kiek šie skrydžiai padės N.Maduro, kuriam reikia pinigų ir maisto labiau nei bombonešių ar ginklų. Net ir rusam kyla klausimas, ar jų šalis tikrai gali Venesuelai suteikti žadėtą milijardinę paramą.

Ironiška, tačiau Tu-160 bombonešių skrydis atskleidė Rusijos silpną vietą, kuri buvo matoma jau nuo Šaltojo karo: Maskva gali sąjungininkams suteikti pagalbą ginklais, tačiau ne pinigais ar maistu.

Naujienų agentūra TASS skelbė ir interviu su vienu Rusijos kariuomenės ekspertu, kuris tvirtino, kad bombonešiai į Rusiją negrįš, o savo misijas ir skrydžius vykdys iš Venesuelos, o ten dirbantys kariai bus rotuojami.

Kai panašūs planai buvo kuriami 1962-aisiais, kilo Karibų krizė ir tai vos nesukėlė branduolinio karo. Sovietai pašalino branduolinį ginklą iš Kubos, JAV iš Turkijos, tačiau Nikita Chruščiovas galiausiai prarado savo turėtą galią ir Sovietų Sąjungos vadovo postą.

Karakasą ir Majamį skiria daugiau nei 2 tūkst. kilometrų, tai yra žymiai arčiau nei 144 kilometrais nutolusi Kuba, tačiau didesnis atstumas nelems mažesnio JAV atsako.

Maskva Amerikos kontinente neturi jokios bazės, tad Vladimirui Putinui tektų investuoti daug pinigų, kad čia tokia būtų įrengta. Reikėtų didelių pinigų ir infrastruktūros, kurios byranti Venesuela suteikti yra nepajėgi.

Rusai jau seniai yra nepatenkinti dėl NATO pajėgų buvimo netoli jos sienų, tad rengiasi su JAV pažeisti psichologinius žaidimus. Belieka tik tikėtis, kad didesnė įtampa šiame regione nekils, nes bet koks priešas priartėjęs prie JAV sulauks griežto ir galingo atsako.

Šaltinis: www.lrytas.lt

Komentarai