Kodėl Dievas suveda jus su tam tikrais žmonėmis, o vėliau juos paleidžia


Patinka? Duok Like!
[fblike]

Ar sutinkate, kad kartais labai sudėtinga paaiškinti, kodėl puoselėjate tam tikrus jausmus kitam žmogui? Kodėl būnant su vienais žmonėmis kažkas „spragteli“, kodėl staiga pajuntame ryšį su nepažįstamu žmogumi? Atrodo, kad Dievas pats suveda mus su tam tikrais žmonėmis, nes šiuo metu mums jų labai reikia.

Yra priežastis, kodėl mus traukia tam tikri žmonės.

Atsigręžęs atgal aš suprantu, kad nėra nė vieno žmogaus, su kuriuo nejausčiau ryšio, kuris nebūtų manęs ko nors išmokęs, neturėtų svarbaus vaidmens mano gyvenime.

Ironiška tai, kad dauguma tų žmonių į mano gyvenimą buvo atėję laikinai, nes jų tikslas buvo parodyti man kitą kelią, o vėliau mane išlaisvinti.

Kartais jūsų gyvenimo scena nulemia, kokio tipo žmones traukiate. Mano nuomone, tai ir yra tikėjimo grožis, kai Dievas atsiunčia jums būtent tai, ko labiausiai reikia tą gyvenimo momentą. Per šiuos žmones jis duoda atsakymus, kurių ieškojote.

Jis apšviečia suvesdamas su žmonėmis, kurie mumyse atveria geriausias savybes.

Tiesiog kartais mes bandome sulaikyti šiuos laikinus žmones, paversti juos pastoviais, bet tai nėra jų vaidmuo. Jie neturi amžinai likti mūsų gyvenime. Dievas skyrė jiems laikiną vaidmenį. Dievas lėmė, kad jie padarytų mus geresnius su tais, su kuriais liksime visą laiką.

Problema ta, kad pradedame išgyventi, kai šie žmonės išeina iš mūsų gyvenimo.

 

Mes nesuprantame, kodėl iš mūsų pasiima tą, kuris toks nuostabus, kuris mus išgydė. Bet gerai pagalvojus, jeigu šie žmonės liktų mūsų gyvenime, jų grožis išblėstų, meilė mirtų ir ši istorija jau nebebūtų tokia įkvepianti, o jie taptų nepakeliama našta.

Kad paleistumėte, reikia tikėti. Tikėti, kad šią istoriją geriau palikti tokią, kokia ji yra. Tokią, kokia ji ir turi būti. Kad bandymai ją perrašyti viską sugadins. Kad pokyčiai neatneš laimingos pabaigos. Galbūt šie žmonės – angelai, kurie buvo jums siųsti, kad išmokytų kažkokią pamoką, jus išgydytų, padarytų geresnius, o kai ateis laikas, jie išskris atgal. Jie turi būti dar kieno nors gyvenime.

Galbūt šie žmonės kaip tik ir moko jus paleisti, suprasti, kad tam tikra jūsų gyvenimo dalis pasibaigė, ir tikėti, jog kitas jūsų sutiktas žmogus bus būtent tas, kurio jums reikia, net jeigu kol kas to nežinote.

Nes aš žinau, kad kai sutiksime žmogų, kuris turi likti su mumis amžinai, iš karto tai suprasime, atpažinsime jį minioje, nes pagaliau suprasime skirtumą tarp to, kas liečia mūsų ranką, ir to, kas liečia mūsų sielą.

 

Šaltinis

Komentarai