Naivus 90-metis vyras vedė jauną merginą, kuri sakė, kad laukiasi nuo jo


Patinka? Duok Like!
[fblike]

Aš turiu labai gerą draugą, jis gydytojas ir kartais pasakoja istorijas iš savo praktikos.

„Mano pacientai pagrinde pakankamai turtingi žmonės, bet visiems jiems daugiau nei 50. Aš labai rūpestingas ir gerai elgiuosi su jais. Kartą vienas mano pacientų ateina pas mane eiliniam patikrinimui. Jam 90 metų, jis pasakiškai turtingas ir švyti iš laimės. Sako man:

  • Aš neseniai vedžiau ir labai laimingas!
  • Priimkite mano sveikinimus. Ir kas gi ta laimingoji?
  • Ji tiesiog stebuklas! Tokia jauna ir graži. Ji taip mane myli.
  • Tada aš jus dar kartą sveikinu! Jūs toks širdžių ėdikas,- o pats sau galvojau, koks jis naivus.

Po kelių dienų jis vėl ateina, bet dabar jau su savo žmona.

  • Tai mano žmona, daktare. Man greitai gims įpėdinis. Aš paliksiu jam viską, ką turiu. Ties tuo jau dirba!

Aš nusišypsojau jam, ir paprašiau merginos palaukti koridoriuje. Kai ji išėjo, aš apžiūrėjau savo pacientą:

  • Jums nėra ko jaudintis, jūs visiškai sveikas! Bet aš turiu klausimą. Kiek kartų jūs mylėjotės?
  • Tik vestuvinę naktį. Bet aš tada visai nieko nepamenu, miegojau kaip užmuštas. Bet mano gražuolė pasakė man, kad aš buvau nepakartojamas.

Tada aš pasakiau:

  • Aš norėčiau kai ką papasakoti.

Jis ėmė įdėmiai klausytis mano istorijos.

  • Kartą mes su draugais išėjome medžioti lokio. Mes ilgai vaikščiojome ir aptikome tokį, kuris sugebėjo nuo mūsų pasprukti. Mes nusprendėme pernakvoti ten palapinėje, nes buvo jau vėlu ir mes pavargome. Man labai norėjosi nusiprausti ir aš nuėjau prie upelio netoliese. Kad būčiau saugus, pasiėmiau savo ginklą. Pasidėjau šalia savęs ir ėmiau praustis. Staiga už savęs aš išgirdau žingsnius. Atsisukęs pamačiau tą patį lokį, kurį mes medžiojome. Jis buvo baisus! Pamačiau, kad ginklo nepasieksiu ir nusprendžiau gudrauti. Aš pakėliau rankas, lyg jose būtų ginklas, ir iššoviau. Man pasisekė – lokys nugriuvo.
  • Bet kaip? – nustebęs paklausė mano dėmesingasis klausytojas.
  • Tai buvo mano draugas, kuris prisėlino prie lokio iš kitos pusės ir iššovė į jį ,- atsakiau aš.
  • Taip, tai stebuklas! Bet,leiskite paklausti, kodėl jūs man tai papasakojote?
  • Šiaip. Norėjau priversti jus patikėti stebuklais.

Jis išėjo iš mano kabineto suraukęs nosį. Aiškiai bandė suprasti, koks šios istorijos moralas.“

Komentarai