Gėjai „Mes norime, kad visi vaikai užaugę būtų tokie kaip mes“


Patinka? Duok Like!

Lietuvoje per trejas vykusias homoseksualų eitynes netrūko aistrų. Prieštaraujančių minios, į eitynių dalyvius skriejantys daiktai ir Petro Gražulio protesto akcijos pritraukdavo daugiau dėmesio nei renginio deklaruojamos vertybės: lygybė, laisvė ir tolerancija.

Portalas tv3.lt kviečia prisiminti įsimintiniausias 2010 m., 2013 m. ir 2016 m. „Baltic Pride“ eitynių akimirkas.

Skriejantys akmenys ir šūviai

2010 m. Upės gatvėje palei Nerį vykusiose pirmosiose LGBT eitynėse netrūko aistrų. Policija tuomet sulaikė 19 asmenų, į eitynių dalyvius skriejo akmenys, o bene ryškiausiomis renginio žvaigždėmis tapo ne LGBT bendruomenės atstovai, o parlamentarai Petras Gražulis ir jau anapilin išėjęs Kazimieras Uoka.

Didžioji dalis eisenos dalyvių buvo atvežti autobusais. LGBT bendruomenės nariai ir jų rėmėjai išskleidė maždaug 30 metrų ilgio vaivorykštės spalvų vėliavą. Renginį stebėjo šimtai žmonių, susirinko ir nemaža dalis eitynių nepalaikančių asmenų. Renginyje pasirodęs buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas ragino eitynes imti „šturmu“, bet palaikymo nesulaukė.

Apie vidurdienį pajudėjo eisena, kurioje dalyvavo apie 350 žmonių, tarp jų Švedijos ministrė Birgitta Ohlsson, Europos Parlamento nariai, Seimo nariai Marija Aušrinė Pavilionienė ir šviesaus atminimo Rokas Žilinskas, tarptautinių organizacijų atstovai.

Eitynių dalyviai nešė vaivorykštės spalvos vėliavas ir plakatus. Žiūrovai buvo atskirti užtvaromis, kurias prižiūrėjo gausios policijos pajėgos. Už užtvarų likusi didelė dalis žiūrovų švilpė, šaukė „gėda“, iškėlė iš lentų sukaltą kryžių.

Kažkas iš susirinkusiųjų numetė dūminį užtaisą, į eitynių dalyvius skriejo plastikiniai buteliai, dešrelės, obuoliai, dažų flakonai.

Jau pasibaigus oficialiajai eitynių daliai ir dalyvius išvežus autobusais, minioje pasigirdo šūviai, policija į tai atsakė ašarinėmis dujomis. P. Gražulis perlipo per tvorą ir puolė prie eitynių dalyvius išvežančio autobuso. Kai jį bandė sutramdyti policininkas, Seimo narys jį parbloškė ant žemės. P. Gražulis ir K. Uoka už viešosios tvarkos trikdymą buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Vėliau P. Gražuliui duodant interviu žurnalistams, vienas iš eitynių dalyvių šliūkštelėjo vandens ant politiko.

Policija informavo, kad eitynių metu sulaikyta 19 asmenų. Tuometinis sostinės policijos vadovas Kęstutis Lančinskas teigė, kad trims asmenims iškeltos baudžiamosios bylos dėl viešosios rimties trikdymo, nes jie galėjo būti susiję su incidentu, per kurį dėl paleisto akmens nukentėjo fotografas.

Likę asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn, nes turėjo neleistinus daiktus – dujinius ginklus, dūmines ar garsines granatas. Itin aktyviai besireiškusius K.Uoką ir P.Gražulį policija patraukė administracinėn atsakomybėn dėl riaušių kurstymo.

Gražulis sugrįžo su legendine fraze

Po trejų metų eitynės vėl sugrįžo į Vilnių. Miesto savivaldybė nenorėjo leisti eitynių organizuoti Gedimino prospekte ir siekė grąžinti jas į atokiau nuo miesto centro esančią Upės gatvę. Tačiau teismas miesto valdžią įpareigojo leisti eitynes organizuoti pagrindinėje miesto gatvėje, tad dalyviai žygiavo nuo Katedros iki Lukiškių aikštės.

Sutrikdyti eitynes vėl ėmėsi Seimo narys P. Gražulis. Grupelė politiko pasekėjų buvo apsirengę medicininius chalatus, kaukes.

„Eisime plauti prospekto, turime dezinfekcinių priemonių, chalatų, kaukių“, – tuomet kalbėjo P.Gražulis.

Prie Katedros aikštės politikas susidūrė su policija, bandė prasiveržti per jų užkardą. Pareigūnai sulaikė P. Gražulį ir paguldė jį veidu į Gedimino prospekto grindinį. P. Gražulį sulaikę policijos pareigūnai jį nešė ant rankų, o politikas šaukė vėliau labai išgarsėjusią frazę „Už Lietuvą, vyrai!“. Seimo narys buvo nuvežtas į policijos komisariatą, tačiau ten ilgai neužsibuvo ir netrukus grįžo.

„Mane mušė, spardė, ant nugaros užlipę spaudė. Bet dabar aš jau laisvas“, – sakė P.Gražulis.

Tačiau po kelių valandų grįžęs ir su pasekėjais į Lukiškių aikštę patekti bandęs parlamentaras liko nieko nepešęs – eitynių dalyviai jau buvo išsiskirstę.

Didžiausias ir ramiausias

2016 m. pirmą kartą Lietuvos gėjų lygai nereikėjo kreiptis į teismą dėl eitynių vietos, nes Vilniaus savivaldybė iškart leido renginį organizuoti Gedimino prospekte. Į renginį susirinko kol kas didžiausias skaičius dalyvių – apie 3 tūkst. Tai buvo pirmosios eitynės, kuriose nedalyvavo P. Gražulis ir pats renginys apsiėjo be didesnių incidentų, nors buvo susibūrusi nedidelė grupelė aršiau nusiteikusių protestuotojų.

Tačiau pasitaikė keletas nemalonių incidentų. Vienas vyras eitynėse pasirodė su marškinėliais, ant kurių buvo pavaizduotas gaidys ir užrašas „Stop“. Vyras nepanoro policininkams parodyti savo krepšio, kuriame, įtariama, buvo sudėti kiaušiniai. Dėl atsikalbinėjimo policininkai vyrą sulaikė ir nuvežė į komisariatą.

Į komisariatą pateko ir dar du žmonės. Vienas šlapinosi viešoje vietoje ir turėjo peilį, o kitas neblaivus trikdė viešąją tvarką. Eitynėse pasirodė ir Kauno miesto politikas Stanislovas Buškevičius, kuris po minią vaikščiojo su plakatu „Apsaugokime mūsų vaikus nuo gėjų propagandos“.

Eitynėse vėl dalyvavo užsienio valstybių diplomatai, Europos Parlamento nariai, tačiau jose nepasirodė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, premjeras Algirdas Butkevičius ar Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vis tik, eitynėse dalyvavo nemažai pramogų pasaulio atstovų.

Eisena keliavo nuo Lukiškių aikštės iki Bernardinų sodo, dalis einančių sustojo prie Katedros aikštės ir surengė simbolinę akciją, kai sugulė ant aikštės grindinio ir sustabdė paskui einančius eitynių dalyvius.

Pasibaigusias eitynes ir visus „Baltic Pride“ renginius vainikavo koncertas viename sostinės klube, kuriame be Lietuvos atlikėjų, pasirodė ir 1998 m. Eurovizijos nugalėtoja, translytė Dana International.

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko portalui tv3.lt sakė, jog mato ryškų pokytį nuo pirmųjų eitynių, vykusių 2010 m., kai, pašnekovo teigimu, jis asmeniškai jautėsi nesaugus, ir pastarųjų eitynių.

„Čia kaip mano kūdikis. Aš matau kaip jis auga, gražėja, tobulėja“, – kalbėjo V. Simonko.

Apie pasikeitusias žmonių nuotaikas ir požiūrį į eitynių dalyvius pripažino ir Policijos departamento komunikacijos vadovas Ramūnas Matonis.

„Ir žmonės susirinkę, ir jų elgesys keitėsi. Prisiminkime pirmąsias, kur reikėjo vos ne tvoras tverti, gelbėti nuo akmenų mėtymo ir paskutines, kur tokio susipriešinimo nebuvo“, – kalbėjo R. Matonis.

Šių metų „Baltic Pride“ eitynės turėtų būti pačios didžiausios – Lietuvos gėjų lyga planuoja, kad Gedimino prospekte eis apie 10 tūkst. žmonių.

www.tv3.lt

Komentarai